Laisvės era

Gyvenk laisvai pats ir leisk gyventi laisvai gyvūnams, kurių namai yra Gamta. Išvaduok juos iš fermų, iš savo tikslų, tik tada gali vadinti save geru žmogumi. Žinok, visos žmonijos bėdos yra dėl to, kad ji žudo maistui, buičiai ir kankina pramogai - gyvulius. Atsikratyk šios narkomanijos - žudyti ir išnaudoti gyvulius. Jeigu esi žmogus ir manai, kad esi vertas meilės, atsikratyk žudymo maisto - mėsos, atsikratyk žudymo drabužių - odos ir kailių, ir tai bus pirmas žingsnis į tavo gerumą ir meilę gyvam sutvėrimui. Kol valgai mėsą esi žudymų ir kankinimų užsakovas, nes dėl tavęs augina veršelius, arkliukus ir kitas gyvybes. Pagalvok, ko verti žmonės neįgalūs gyventi be gyvūnų? Tapk laisvu žmogumi ir leisk gyvūnams gyventi savo gyvenimą savo namuose - Gamtoje.

Kas yra Laisvės era? Kai pasaulio erdvė tampa laisvėjanti nuo kvailumo, gobšumo, kančios virpesių, agresijos - ateina Laisvės era. Ji ateina, nes laikas sukdamasis erdvėje, turi kryptį ir tikslą, kurio pasiekimas gimdo kitą kryptį ir tikslą... iki begalybės formų - virpesių pasauliuose.
Kiekvienas gyvis planetoje turi savo vystymosi laiką. Yra pradėjimas, gemalo vystymasis. Laikui einant, gemalas auga ir keičiasi, bręsta ir tobulėja. Jeigu vystymasis sustoja - gemalas pradeda gesti, pūti, tuo save naikinti, tada jis abortuojamas, pačių Gamtos jėgų sunaikinamas, nes Gamtos harmonijos mechanizmas yra griežtas ir beribis.
Žmogus pats sau susikuria tiek tobulėjimo, tiek degradacijos sąlygas - tikrovę. Kai žmogus tobulėja jis plečia savo dvasinių galimybių ribas ir pati Gamta tampa jo sąjungininkė; kai žmogus degraduoja - jis gauna perspėjimą - ligą, netektį, kad turėtų laiko keistis. Jeigu pasikeitimų nėra - žmogus miršta. Tai vyksta su viskuo šioje planetoje ir visame, kas yra užgimęs. Kas vyksta su žmogumi, vyksta ir su šeima, su tauta, su valstybe, su žmonija. Planeta sukasi savo laiko rate ir žmonių sąmonė gali keistis kartu, jeigu to neįvyksta, tada įsijungia savęs susinaikinimo mechanizmas - karas, suicidas arba planeta abortuoja žmoniją tvanais, drebėjimais, ir dar daugybe nežinomų būdų.

Tobulėjančio žmogaus santykis su visais gyvais sutvėrimais

Laisvos eros žmonių sąmonė plečiasi ir joje nyksta priklausomybės nuo bet kokių kitų gyvų sutvėrimų. Laisvė yra naujos eros žmonių pagrindas, ir pasireiškia ši laisvė pirmiausia išsivaduojant iš dvasingumą žudančių ribų. Žmogaus savigarba įgauna ypatingą statusą ir reiškiasi jo elgesyje su kitomis gyvomis būtybėmis. Gyvūnai yra tiesiog kita, lygiavertė žmogui gyvybė, kuri turi visas teises gyventi jai skirtą gyvenimą. Ne žmogus yra gyvybės kūrėjas planetoje, todėl ne žmogui spręsti gyvybės reikalus. Gyvulininkystė laisvės eroje yra nusikaltimas, kaip ir prekyba žmonėmis, kaip ir vaikų, ir moterų išnaudojimas. Gyvulininkystė - duoda pasekmės rezultatą - žmonijos naikinimą, nes žudymas gimdo žudymą, agresija gimdo agresiją.

Sąmonės lygiai ir elgesys

Žmonijos sąmonė feodalizmo laikais, kai vergovė ir prekyba žmonėmis buvo norma - tai kiaušinio lygio uždara sąmonė.
Viduramžiai, raganų medžioklė, tai prasikalimo lygis.
Sąmonės kiaušinio lukšto skilimas ir žmogaus žvelgimas į aplinką jau be žmonių vergovės, bet išliekant gyvūnų vergovei ir žudymui, veisiant juos maistui - yra šiuolaikinė žmonių sąmonė. Taip, kad žmonija dar neišlipusi iš savo gemalo lukšto.

Kiekvienas žmogus būdamas priklausomas nuo gyvūnų laikymo ir išnaudojimo, visada labai agresyviai priima savo veiklos, įpročio, įvardinimą kaip neatitikimą meilės ir laisvės dėsniams. Skaitydami šias eilutes, jūs galite jausti džiaugsmą, jeigu mylite gyvają gamtą ir turite gailestingumo savybę, arba pyktį ant tų žmonių, kurie yra laisvi nuo gyvūnėlių žudymo ar išnaudojimo, ir čia, apie tai rašo. Dabar jūs matote, kokioje esate pusėje. Bet žinokite, kad mylintys gyvąją gamtą - myli ir jus, supranta jūsų poziciją, ir prašo žmoniškąja kalba suprasti ir žmones, kurie nėra kurti gyvūnų skausmui ir kančiai. Dvasingumo siekiantys žmonės viską supranta ir yra be agresijos, smerkimo ir įsižeidimo. Todėl kiekvienas skaitantysis per tai, ką jaučia skaitydamas šias eilutes, gali susivokti - kas jis, ir likti koks yra, arba atsiverti meilei - keistis, ir nuo dabar tapti šviesos ir meilės platintoju, kurio maistas taip pat šviesa ir meilė - florantietis.

Laisvės era yra tas laikas, kai žmogus jaučia poreikį kilti, tapti laisvu per meilę viskam, su kuo susiduria. Laikas eina ir daugybė žmonių jaučia poreikį MYLĖTI pasaulį, todėl keičia savo požiūrį, elgesį, gyvenimą - tampa laisvi nuo kitos gyvybės žudymų ir kankinimų, nuo priklausomybės civilizacijos kalėjimui. Taip jie sukuria naują kolektyvinę sąmonę atitinkančią naujosios Laisvos eros virpesius. Kas stovi vietoje, toks koks yra...metų metais kartodamas išmoktą gyvenimą "kaip reikia", tas gyvena sunkų, sudėtingą, kovos gyvenimą, savo pačių klaidų labirinte, ir yra agresyvus. Jeigu stovinčiųjų žmonių pasidaro daugiau, nei einančių tobulėjimo keliu, tada vyksta globaliniai gyvybės naikinimai - karai ar kitaip. Tokie dėsniai. Ir visai nesvarbu kas tuos dėsnius vykdo. Gyvuliai, žvėreliai ir visi turintys gyvybę - turi ir savo evoliuciją, savo tobulėjimą. Žmogus, žudydamas gyvūnus, nutraukia jų tobulėjimą ir pasmerkia save kančiai, nes nori ar ne, žino ar ne, bet yra toks priežasties - pasekmės mechanizmas ir jis veikia griežtai ir tiksliai. Žmogus, veisdamas gyvūnus išnaudojimui, žudymui savo maistui, pramogai ar vaistams, visada pažeidžia visus Kūrėjo ir Gamtos įstatymus.

Laisvoje eroje veisti gyvūnus draudžiama. Jų skaičius mažėja iki minimumo. Gyvūnai lieka tik ten, kur jiems skirta gyventi Kūrėjo ir Gamtos įstatymu. Turintys priklausomybę nuo gyvūnų ir norintys laikyti mėgstamus gyvūnus savo namuose gali žmonės, praėję psichologų testus, ir gavę gyvūnų laikymo tarybos leidimus. Be to, gyvūnai turi visas teises į savo rūšies gyvenimo būdą ir žmonės yra atsakingi už jų sveikatą bei gyvybę taip pat, kaip ir už savo šeimos narius. Visa tai jau vyksta ir dabar, nes yra daugybė žmonių atsikračiusių brutalaus - išnaudotojiško poreikio - ryšio su gyvūnais. Kas apsprendžia tokį žmonių pasikeitimą tobulėjimo link? Tai sąmonės vystymasis, kuris atveria kelią žmogui iš akmens amžiaus į naujas technines galimybes. Prie praeities prisikaustę žmonės - stovi vietoje, o kartais net eina atgal į viduramžius.

Gyvūnų nežudo dėl maisto žmonės dvasingi, sveiko gyvenimo būdo, jų maistas tampa aukštos energetinės kokybės - pilnas saulės ir mėnulio energijų, o tai įmanoma auginant vaisių sodus, ir užsiimant žemdirbyste. Gyvūnų nekankina kaip transporto priemonę ten, kur vystosi autoprogresas, ir kur žmonės turi sugebėjimą įsisavinti naujausius mokslo pasiekimus ir išmoksta jais naudotis arba savo kojomis. Gyvūnai nekankinami sporto, zoosoduose, cirko ir kitoms pramogose, nes mąstantiems žmonėms tai gėdinga, jiems žema ir bjauru juoktis iš bejėgių vergų. Pramogos ir sportas yra techninio ir asmeninio progreso lygis ir perspektyvos. Tobulėjančius, dvasingus žmones gyvūnai domina tik kaip laisva ir įdomi rasės saviraiška. Gyvūnai nekankinami veisiant juos drabužių ir buitinių reikmių gamybai, nes viską pakeičia sveiko gyvenimo būdo priemonės: natūralūs, energetiškai laidūs ir maitinantys pluoštai iš augalų. Dvasinis ir techninis progresas išvaduoja žmogų iš visų liguistų priklausomybių veisti, išnaudoti, žudyti ir kankinti kitą rasę - gyvūnus. Planetos žmonių rasė egzistuoja dvasinio tobulėjimo siekiančių žmonių dėka. Visais laikais yra daugiau ir mažiau evoliucionavę žmonės, kurių santykis nulemia žmonijos egzistencijos kokybę ir trukmę. Šiandieniai žmonės laisvi nuo poreikio ir priklausomybės gyvūnų išnaudojimui ir kankinimui, yra visiškai kita, nauja, laisva, laisvos eros rasė.

Peticija žirgams gelbėti nuo kančios