Politika

Kieno vadžia, to ir politika. Viena sistema keičia kitą minios rankomis. Tai vadinama demokratinė diktatūra. Diktatūra niekur neišnyko, ji tik keičia formas ir pavadinimus. Toks pasaulis. Egzistavo tuomet ir iki mūsų laikų egzistuoja politiniai ir visi kiti karai, intrigos bei dvasinės - moralinės mutacijos, kur žmonės tampa vieni kitų įrankiais kelyje į šlovę, turtą ir degradaciją.

Politika, partijos šiandien valdo tuos, kurie be valdymo pražūtų ir mus visus pražudytų. „Valio Ru, valio Eu, valio huju, valio javu...“ ir žmogiai pešasi vieni su kitais, iki apsiputojimo aiškina savo „politišką“ požiūrį:) Ko jie verti? Ogi visko, ką sukurs jų bukumas. Daug lengviau valdyti įmirkusius į stebuklą (kaip ir įmirkusius į politiką) nei tuos, kurie mąsto blaiviai:) tiek nuo stebuklų, tiek nuo politikos. Vyksta eksperimentas: arba tu mokaisi arba esi kvailys:) Jis niekada nebuvo nutrūkęs. Daugybę žmonių programuoja televizija, debatai internetu, politika. Normalus žmogus netikėtų tuo, ką rodo TV dėžė! Yra daug tikinčių dėže. Ypač kompiuterinių žmonių realybėje. Be dėžės jie nemoka gyventi. Aklieji vienus liaupsina, kitus peikia, kaip pavyzdžiui amžiną karą tarp rusų ir amerikiečių. Akliems svarbu, kad būtų ką liaupsinti, svarbu turėti „karalių“:) Jie gyvena proto liliputijoje. Vieni bučiuoja putinų apvalumus, kiti šaukia oba! Guliveriams nėra kas čia veikti:) Jie mėgaujasi gyvneimu taip pat, kaip ir visada:) Per daug ginklų, per daug žmonių, per daug pramonės, per daug užterštumo, laikas žaisti karą, kuris viską sustatys į savo vietas. Kas nenori būti didvyriu?

Pėstininkų karas

Šachmatų lentoje kiekviena figūra turi savo judėjimo trajektoriją ir nuo to, kur link ji judės, priklausys, kas laimės. Tiems, kurie yra įpratę žaisti, tai - adrenalinas pramogai. O tiems, kuriais žaidžiama, viskas tikra. Jie - pėstininkai. Deja, istorija rodo, kad žemė yra supuvusių kaulų monada, ir niekada kitaip nebuvo. Ar tai amžinas karas? Kur žiūri, ko klausaisi, tą ir daugini. Pažiūrėk, kuo tu domiesi? Yra jauni „seniai“, kurie, įkišę galvas į tv dėžę, jaučiasi svarbesni, nes domisi „politika“ . Jie mano, jog mato tiesą. Jų šeimos byra, verslas stringa, juos užpuola nelaimėlių ligos, bet jie nesusieja visų šių negandų su pomėgiu žiopsoti į dėžę. Jie patiki, kad yra svarbūs, nes kažkas jiems įskiepijo, kad jų nuomonė yra svarbi :) Kiekvienas vertas savo likimo, nes jis pats jo kalvis. Ištrauk galvą iš dėžės, perjunk kanalą į komediją, į grožį, ir nebebūsi skausmą auginanti baterija. Kuo žmogus domisi, tą jis ir daugina. Nesi politikas, nesi seime, tai gal trobą susitvarkyk, vaikus pasidaryk, pamaitink, šunį išvesk. Ištrauk galvą iš politikos polietileninio maišelio, jeigu tu dar žmogus...

Autorė: Dailanagu