Tikėjimas ir religija

Kuo skiriasi tikėjimas nuo religijos? Atsakymas į šį klausimą yra Laisvės filosofijos rezultatas, paremtas žmonių išgyvenimais, ir nepretenduoja į vienintelį teisingą teigimą. Tikėjimas yra žmogaus sugebėjimas sąmoningai nukreipti savo protą į norimą veiklą ir gauti rezultatus. Tikėjimas yra absoliučiai valdomas procesas, kuris padeda žmogui gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui: tikėjimas esamu pasaulių Kūrėju veda žmogų į savęs pažinimą per jo paties išgyvenimus ir mąstymus. Tikėjimas savimi padeda žmogui nugalėti ligą, negalią ar pasiekti įvairius laimėjimus. Tikėjimas yra sąmonės būsena, kurią galima koreguoti: kuom tikėti ir kada. Tikėjimas nėra būtinas žmogaus gyvenimo palydovas, kaip ir visa kita... Neišmanymas, sąmonės tamsa gimdo fanatišką tikėjimą, kuris absoliučiai ir ilgam užvaldo žmogaus mintis ir gimdo atitinkamus fanatiškus veiksmus ir nuotaikas. Religijos - kieno tai sukurtos teorijos ir praktikos, ribos ir laisvės, asmenybėms, ieškančioms gyvenimo prasmės, neturinčioms savo gyvenimo pagrindo ar filosofijos. Religijos yra tik vienas iš tikėjimo objektų, bet ne jo pagrindas. Pats tikėjimas yra religingų asmenų valdymo įrankis. Jį sužadina stebuklai, nežinojimas ir per didelis kai kurių žmonių jautrumas hipnozei. Galima teigti, kad tikėjimas yra paties žmogaus kaip asmenybės valdomo proto įrankis. Religija taip pat naudoja tikėjimą kaip įrankį, bet jau kitų žmonių protams valdyti. Jos egzistuoja kaip politika, valdymo struktūros. Ar religijos duoda žmonijai gėrį ar paklydimą - rodo dabartis.